Shpikėsit e parfumit
Secili nga ne ka parfumin e tij tė preferuar, atė qė pėrdor ēdo ditė, atė qė e pėrdor pėr raste tė veēanta, atė qė na kujton njė moment ose njė person tė veēantė. Lind pyetja, si u shpik parfumi? Parfumi ka lindur nga zbulimet primitive tė aromave tė kėndshme qė lėshonin disa drunj kur digjeshin. Mendohet se nė fillim parfumi pėrdorej nė ambjentet e kulteve ku mblidheshin njerėz dhe thurnin himne pėr perėnditė e tyre. Aromat ndjellėse pėrdoreshin edhe pėr tė larguar shpirtrat e kėqinj. Tregėtinė e parfumeve e filluan popujt aziatikė ndėrsa grekėt ishin ata qė filluan tė shijojnė kėnaqėsinė pėr tė parfurmuar trupin, fillimisht me vajra aromatikė dhe lule tė ndryshme. Nga grekėt pasioni pėr aromat e parfumit kaloi tek popujt romanė. Aristokratėt romanė i pėrdornin parfumet gjerėsisht dhe ishte detyra e shėrbėtorėve tė masazhonin nė gjithė trupin e padronėve tė tyre vajrat aromatike mbrėmjeve, pas njė dite qė konsiderohej e lodhshme. Perandori Neron nė veēanti ishte njė pėrdorues i parfumeve. Nė antikitet njė qendėr mjaft e rėndėsishme e parfumeve ishte Aleksandria nė Egjipt ku eksportoheshin bimėt mė tė zgjedhura nga Orienti dhe Afrika. Por ajo qė ishte mė e njohura nė gjithė Mesdheun ishte Roma. Nė kėtė qytet njė rrugė e tėrė ishte vėnė nė shėrbim tė shitjes sė parfumeve dhe quhej Vicus Unguentarius. Zbulimi i Amerikės dhe si pasojė lėnda e parė qė vinte nga ky vend shėnoi njė kthesė tė rėndėsishme nė artin e parfumit. Damat legjendare tė magjepsjes Katerina Sforca, Lukrecia Borgia ishin tė dashuruara me parfumet. Edhe mbretėresha e Anglisė Elisabeta I ishte e apasionuar dhe ndikoi nė zhvillimin e kėtij arti me kultivimin e barėrave dhe esencave tė luleve. Sovranėt francezė u bėnė kultivuesit kryesorė tė parfumeve sidomos pas kontaktit me artin e parfumierėve italianė dhe veēanėrisht pas vizitės nė Paris tė Katerina De Mediēi. Si Luixhi XIV, edhe paraardhėsi i tij(oborri mbretėror i Luigjit XV quhej oborri i parfumuar) ishin tė magjepsur nga aromat fantastike. Disa muaj mė parė ėshtė zbuluar njė nga parfumet mė tė preferuar tė asaj periudhe e pėrbėrė nga esencat e luleve tė portokallit, iris, drurit tė sandalit dhe ēedrit. Ky lloj parfumi ėshtė riprodhuar nė ditėt e sotme nga parfumieri francez Francis Kurkdijan dhe mund tė blihet me njė ēmim fantastik. Edhe Napoleonit i pėlqente shumė tė parfumohej me ujė nga kolonitė ndėrsa perandoresha Xhuzepina me sa duket ishte e tėrhequr nga aromat ekzotike. Mė vonė filluan tė zhvilloheshin parfumeritė moderne qė dalėngadalė morėn pėrsipėr tė zhvillimin si art mė vete. Pas esencave natyrale prodhuesit e parfumeve filluan tė kapen edhe pas esencave kimike dhe sintetike: parfumi i parė i kėtij lloji ishte Flormary, por pėrfundimisht ky lloj parfumi u afirmua si Chanel n.5. Kėshtu filluan tė pėrdoreshin edhe ata qė quhen fiksues, substanca qė kanė si detyrė tė lidhin parfumin me lėkurėn pėr ta bėrė sa mė tė qėndrueshėm.