Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė Detin Botėror I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)
Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik
Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.
Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.
Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,
Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.
Peshku Pegava ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.
Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur Rafia, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.
Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.
Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė Baobabi, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.
Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.
Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.
Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.
Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.