Historia e Shqipėrisė nėn sundimin osman gjatė shek. XVI-XVIII ka qenė trajtuar, si pjesė e tretė e vėllimit tė parė tė Historisė sė Shqipėrisė, botuar nė Tiranė nė vitin 1959, shkruar nga njė grup autorėsh. Nė vitin 1972 u botua si dispensė (Pjesa III e vėllimit tė parė), tekst pėr studentėt e universiteteve tė vendit, e shkruar nga Selami Pulaha dhe Stavri Naēi. Nė vitet 1983-1984, kur u botuan vėllimet II, III dhe IV tė Historisė sė Shqipėrisė, kjo pjesė, ashtu si gjithė vėllimi i parė, nuk u botua. Ajo u ruajt si dorėshkrim nė Arkivin e Institutit tė Historisė dhe u vu nė pėrdorim tė pedagogėve e tė studiuesve. Nė kėtė botim tė ri tė Historisė sė popullit shqiptar, Shqipėria nėn Perandorinė Osmane gjatė shek. XVI - vitet 20 tė shek. XIX pėrbėn pjesėn e tretė tė vėllimit tė parė dhe ėshtė shkruar nga kėta autorė: Kreu I (1,2,4), Zhvillimi ekonomik i tokave shqiptare (shek. XVI - mesi i shek. XVIII), dhe Kreu II, Zhvillimi politik i tokave shqiptare. Kryengritjet e armatosura (shek. XVI mesi i shek. XVIII), janė hartuar nga prof. dr. Selami Pulaha dhe janė redaktuar nga prof. dr. Petrika Thėngjilli. Zona e ēifligut (Kreu I/3) ėshtė shkruar nga prof. dr. Petrika Thėngjilli. Kreu III, Ndryshimet nė strukturėn fetare tė popullit shqiptar. Pėrhapja e fesė islame (shek. XV-XIX), ėshtė shkruar nga Ferit Duka. Kreu IV, Pashallėqet e mėdha shqiptare (1771-1831), ėshtė hartuar nga dr. Stavri Naēi dhe ėshtė redaktuar nga prof. as. dr. Ferid Duka. Kreu V, Kultura dhe arsimi nė shek. XVI-XVIII ėshtė shkruar nga njė grup autorėsh: Koha e pėrhapjes sė fjalėve shqip, shqiptar dhe Shqipėri nga prof. Shaban Demiraj; Letėrsia shqipe nė shek. XVI-XVII dhe Letėrsia shqipe gjatė shek. XVIII nga prof. dr. Jorgo Bulo; Arsimi dhe kultura nė qytetin e Voskopojės nga prof. Dhimitėr Shuteriqi; Arkitektura nė shek. XV-XVIII nga prof. dr. Gjerak Karaiskaj; Artet figurative nė shek. XVI-XVIII nga Mustafa Arapi dhe Gazmend Muka. Pėr hartimin e Kreut III tė kėsaj pjese ėshtė pasur nė konsideratė nė mėnyrė tė veēantė studimi i prof. dr. Muhamet Tėrnavės (Prishtinė) Ndryshime nė strukturėn fetare nė Kosovė.